Atėjus vasarai dauguma nardančių ančių iš Lietuvos pajūrio pasitraukė į savo perėjimo vietas į Sibirą Šiaurės Rusijoje. Bet perėjimo sezonas yra tik trumpas periodas jūrinių paukščių gyvenime tarpsnyje, perėjimo vietose paukščiai praleidžia tik 4-5 mėnesius metų eigoje, o likusį laiką paukščiai būna žiemojimo vietose. Praėjusią žiemą klimatas Baltijos jūroje buvo ypatingai šiltas ir didelė dalis žiemojančių jūrinių ančių pasiliko žiemoti šiauriniuose Baltijos jūros regiono vietose, todėl paukščių skaičius Lietuvoje nebuvo didelis. „Vykdant žiemojančių paukščių apskaitas Baltijos jūroje ties Kuršių nerija, buvo suskaičiuota apie 3500 nykstančių nuodėgulių“ – sako projekto biologas Vytautas Eigirdas. Įprastinėmis žiemomis Lietuvos pajūryje žiemoja virš 5000 nuodėgulių.
Ši žiema buvo pirmoji kai po ilgos pertraukos buvo vėl vertinami jūrinių paukščių priegaudos mastai. Projekto vykdytojams bendradarbiaujant su vietos priekrantės žvejais buvo surinkti duomenys apie tinkluose atsitiktinai įsipainiojusios ir žuvusius paukščius. Projekto biologas Tomas Pocius teigia, kad 2014/2015 m žiemą iš 10 pajūrio žvejų buvo gauta informacijos apie 53 jūrinių paukščių sugavimą. Didžiausią žuvusių paukščių dalį sudarė nuodėgulės (Melanitta fusca) ir ledinės antys (Clangula hyemalis), taip pat buvo sugauta keli rudakakliai narai (Gavia stellata) bei laibasnapai narūnėliai (Uria aalge) (1 pav.).
Daugiausiai nuodėgulių žvejų tinkluose žuvo įsipainiojus į menkėms skirtus tinklus pastatytus virš smėlėto dugno 12-30 metrų gylyje ties Kuršių Nerija. Nuodėgulių pagrindinis maistas žiemos mėnesiais yra dvigeldžiai moliuskai, gyvenantys smėlėtame dugne. Kaip tik tose vietose rudenį priekrantėje ties Kuršių nerija vykdoma intensyvi menkių žvejyba, naudojant 50-55 mm akies dydžio statomuosius tinklaičius. Tokio dydžio tinklai ypatingai pavojingi antims dėl galimo įsipainiojimo. Daugiausiai ledinių ančių buvo sugauta pavasarinės paukščių migracijos metu iki 4-7 m gylyje ties Palanga, kur šios antys įkliuvo į 18-22 mm akies dydžio tinklus skirtus stintų žvejybai.
Projekto metu surinkti rezultatai skyrėsi nuo prieš 10-15 metų surinktų duomenų, kai didžioji dalis iki 2/3 priegaudos būdavo ledinės antys. Tai galėjo nulemti Baltijos jūroje žiemojančių ančių ženklus gausumo sumažėjimas ir jų mitybos vietų pasikeitimas.
Žinant svarbiausias skirtingų rūšių nardančių paukščių priegaudos vietas Lietuvos Baltijos jūros pakrantėje galime taikliau pasirinkti tinkamiausias vietas išbandyti naujos modifikacijos tinklus, mažinančius paukščių priegaudą, sako projekto ornitologas ekspertas Julius Morkūnas.
