Pirmieji bandomųjų žvejybų rezultatai iš Lietuvos

Kiekvieną žiemą prie Lietuvos Baltijos jūros krantų žiemai susirenka tūkstančiai jūrinių paukščių. Neseniai vykdytų žiemojančių vandens paukščių apskaitų metu Lietuvos pajūryje buvo suregistruota virš 8 tūkstančių vandens paukščių. Deja, ne visiems iš jų pavyks sulaukti pavasario. Dalis paukščių jau įkliuvo į žvejybinius tinklus, skirtus gaudyti menkėms ir stintoms. Praėjusių metų lapkričio ir gruodžio mėnesiais, aktyvios menkių žūklės metu, žvejams atsitiktinai į tinklus įkliuvo nuodėgulių, rudakaklių narų, ledinių ir juodųjų ančių. Daugiausiai paukščių įsipainiojo ir žuvo jūroje ties Kuršių nerija dirbančių žvejų tinkluose. Per praėjusį rudenį iš dešimties žvejų, kurie bendradarbiauja su LOD siekiant sumažinti paukščių priegaudą, gauta daugiau nei 80 žuvusių paukščių.

LOD pagamino ir žvejams išbandymui davė 84 modifikuotus tinklaičius, ant kurių buvo pritvirtinti specialūs tinklų matomumą didinantys sintetinės medžiagos kvadratai. Negalutiniais duomenimis, modifikuoti tinklaičiai padėjo sumažinti paukščių priegaudą žvejybos įrankiuose iki 20 %. Tai yra mažas žingsnelis mažinant paukščių žūtis tinkluose, tačiau vis vien nuo žūties išgelbėta bent dalis žiemojančių vandens paukščių.

LOD optimizmo suteikia ir Juodkrantės žvejo Arūno Grigaičio pasisakymas: “Mes nenorime gaudyti paukščių, mūsų tikslas yra žuvys, paukščiai mums nereikalingi, jų ir gaila, ir tinklus suvelia. Žvejočiau su paukščius atbaidančiais tinklais, nes didelio skirtumo tarp modifikuotų ir įprastų tinklų žuvų laimikiui nesimato“.

Besitęsiant žiemai ir toliau renkami duomenys apie paukščių priegaudą ir apie modifikuotų tinklaičių įtaką žuvies laimikio sugavimui. Todėl tik žiemos pabaigoje galėsime tiksliau įvertinti paukščių priegaudos mastus Lietuvos pakrantėje.

Labai džiugu, kad pavyko surasti bendrą kalbą su žvejais, ypač su Priekrantės verslinės ir rekreacinės žuvininkystės asociacija. Kuomet žvejai įsigilina į paukščių priegaudos problemą ir pamato jos mastus, patys imasi siūlyti variantus ir galimybes, kaip būtų galima sumažinti paukščių žūtį. Su bendradarbiaujančiais žvejais pavyko sukurti sistemą, kuomet kiekvienas žvejas informuoja LOD apie sugautus paukščius”, sako projekto koordinatorius Julius Morkūnas.

Kitais metais LOD yra numačiusi išbandyti ir kitų paukščių atbaidymo priemonių, tvirtinamų ant žvejybinių tinklų. Kuo daugiau tinklų vizualizacijos priemonių bus išbandyta, tuo tiksliau bus galima įvertinti jų efektyvumą mažinant paukščių priegaudą. Kol kas nėra sudaryto ir patvirtinto efektyvių priemonių, kurios sumažina paukščių priegaudą statomuose tinklaičiuose, sąrašo. Dar reikia atlikti nemažai bandymų, kol būtų galima vienareikšmiškai siūlyti naudoti vieną ar kelias efektyvias priemones.

aIMG_6322_j_morkuno_foto
aIMG_6349_Nuodegule_J_Morkuno_foto
PAGRINDINE-FOTO-nuodegules J_Morkuno_foto
aIMG_9563_Nuodegules ir pastatyti_zveju tinklai_J_Morkuno_foto
abIMG_6334-nuodegule_J_morkuno_foto
abIMG_6355-rudakaklis naras_j_morkuno_foto

Early results from our mitigation trials in Lithuania

The winter has brought the usual mix of seabirds to coastal Lithuania – we recently counted more than 8,000 waterbirds in our winter census. Most of these were threatened Velvet Scoters, with around 6,000 counted in sandy-bottomed sea areas off the beautiful Curonian Spit. Sadly, not all these ducks will see the Spring. We have already recorded Velvet Scoters, Red-throated Divers, Long-tailed Ducks, and Common Scoters as bycatch in the cod fishery. Since late October, we have collected 80 drowned birds from the 10 fishermen we are working with.

It’s heartbreaking to see such wonderful (and threatened!) bird perish, but these fishermen are at the forefront of our collaborative efforts to see if we can reduce this toll by testing high-visibility net panels. In spite of some tough sea conditions, we have managed to collect data from around 30 paired sets so far – a pair being a set of modified nets with panels versus a ‘normal’ set of nets.

While the data needs to be fully analysed, the preliminary results are encouraging – bycatch is around 20-30% lower in the modified nets, and there does not appear to be a significant difference in the fish catch.

Arunas Grigaitis, one of the skippers we are working with, said: “We do not want to catch birds, our aim is fish…it’s sad to see birds drowned into nets; they also damage the nets, and it takes additional time to take them out. I’d use modified nets – there is only a slight difference in fish catch”

We still have more data to collect from the cod fishery over the next few weeks while winter draws to a close. In Spring, we’ll analyse all the data collected across the season and see if the bycatch reductions and any catch impacts are significant.

Personally speaking, I’m glad that conservationists and fisherman have found a way of communicating and working shoulder to shoulder. It’s been especially great to have the cooperation of the recently-formed coastal fisheries and recreation association. The trusting relationship we have means that many of the smaller vessels owners self-report their bycatch, doing the data collection themselves. When fishermen start to see bird bycatch as a problem not just in their own nets, but more widely, they start to think about how to reduce it, even suggesting their own ideas. For me, that’s really inspiring!

Next autumn/winter, the Seabird Task Force team will probably explore some other types of bycatch mitigation. As there is still no best practice for reducing bird bycatch in gillnets, the more we can learn about new potential measures the better.

In the meantime, if your Lithuanian is good, it’s worth checking out some of the news coverage we got in some of the main news webpages and daily newspapers in Lithuania (links below). Best of all, there was some great coverage on the project on national TV- http://play.tv3.lt/programos/tv3-zinios/699106?autostart=true  – skip to around 20:50.

http://www.birdlife.lt/ornitologai-ir-zvejai-iesko-efektyviu-priemoniu-ma

http://gamta.lrytas.lt/fauna/juriniu-pauksciu-zutys-galvos-skausmas-gamtos-sergetojams.htm

http://grynas.delfi.lt/gamta/zvejai-galvoja-ka-daryti-kad-tinkluose-sugautu-maziau-pauksciu.d?id=70170052

abIMG_6334-nuodegule_J_morkuno_foto
abIMG_6355-rudakaklis naras_j_morkuno_foto
aIMG_6322_j_morkuno_foto
aIMG_6349_Nuodegule_J_Morkuno_foto
aIMG_9563_Nuodegules ir pastatyti_zveju tinklai_J_Morkuno_foto
PAGRINDINE-FOTO-nuodegules J_Morkuno_foto

Current field season with modified nets in action

The Seabird Task Force team in Lithuania (Lithuanian Ornithological Society (LOD), has been preparing all summer and autumn for the winter fishing period. The aim of our project (and the focus of our field work this season) is to reduce by-catch of sea birds during the wintering season.

For this purpose, we have made 800 high contrast ‘panels’ to attach to 47 nets which we hope will alert the birds to the nets in the water- (ie. scaring them away). Each of the modified nets has 10 to 13 black and white striped panels placed every 4 meters. Another very important aspect this field season will be to test the efficiency of the modified fishing nets- to see if they manage to catch fish as well as the normal nets. The ideal outcome for the project would be to find new fishing measures which do not harm seabirds and do not reduce fish catches!

In late October, we began testing the modified nets with coastal fishermen at sea. Ten fishermen in total are working with us; seven inshore fishermen started fishing cod with the modified and control nets, covering almost all of the Lithuanian coastal zone, and we hope to commence fieldwork with three larger gillnet vessels imminently. Along the Curonian Spit, where currently there are already abundant numbers of wintering birds, the trial fishing trips will be more frequently than in other areas.

Fishing with the modified nets uses exactly the same principle as normal fishing. Nets tend to be left in the sea overnight and the next day they are hauled back in. Nets are deployed 100m to 3 kilometers from the shore in depths of between 10 and 22 meters. Later, when nets are hauled, the fishermen operating smaller vessels calculate catch from both the modified and the unmodified nets. The fishermen add all their records on fish size to specially designed forms, where they also can make remarks on bird bycatch and the fate of them, as well as things like seal damage to fish and nets. On vessels larger than 8 meters in length, the fishermen carry one of the Seabird Task Force observers who collect data on fish catch and bycatch from nets, and also count wintering seabirds to understand the areas with the highest density, where interactions with gillnets are likely to have the greatest impact.

Fish luring lights used in the net lighting measures in Poland.

Jūrinių paukščių priegaudos mažinimui skirtas projektas pasiruošęs naujam sezonui

Šiuo metu intensyviai ruošiamasi ateinančiam žiemos sezonui, kuomet daug nardančių vandens paukščių vėl susirinks žiemoti Lietuvos pakrantėje. Mažiausiai 5 paukščių rūšių populiacijos kiekvieną žiemą nukenčia nuo atsitiktinių įkliuvimų į žvejybinius tinklus. Minėto projekto metu ieškoma būdų, kaip sumažinti žvejybiniuose tinkluose žūstančių paukščių skaičių pirmiausiai mūsų šalies priekrantėje, o vėliau pritaikant ir kitų šalių jūriniams vandenims.

Ankstyvą rudenį priekrantės žvejai Baltijos jūroje intensyviai gaudo plekšnes ir laukia šaltesnių orų, kuomet prasidės intensyvesnė menkių žvejyba. Kuršių nerijos žvejai tinklus meta ne tik Baltijos jūroje, bet ir Kuršių mariose. Vėliau rudenį bei žiemą suintensyvės ir žvejyba, ir atsitiktinė paukščių priegauda. Kadangi jos sumažinimu suinteresuoti ne tik ornitologai, gamtos apsaugos organizacijos, bet ir pakrantės žvejai bei juos koordinuojančios tarnybos, todėl ateinančiam paukščių žiemojimo sezonui yra ruošiamasi įtraukiant visas puses.

Praėjusiais metais projekto metu jau buvo išbandyta modifikuotų tinklų partija su padidinto matomumo dalimi viršuje, sudarytas duomenų rinkimo protokolas. Ateinančiai žiemai jau yra sukomplektuota didesnė žvejų ir tyrėjų komanda, kuri bandys naujos modifikacijos tinklus. Nuspręsta bandyti kita tinklų modifikacija, viduryje tinklo pritvirtinant medžiaginius kvadratus su juodos ir baltos spalvos medžiaginėmis juostomis.

Svarbus pasiruošimo etapas yra modifikuotų žvejybinių tinklų, skirtų menkių žvejybai, gamyba. Išsirinkę jau anksčiau aprašytas tinklų modifikacijas, užsakėme jų gamybą Latvijoje. Šiuo metu gamintojas jau yra įpusėjęs tinklų ir specialių paukščių atbaidymo priemonių siuvimą. Ateinančiam žiemos sezonui yra numatyta pasiūti 5600 m menkių žvejybai skirtų tinklų; dar tiek pat savo turimų nemodifikuotų tinklų žvejai naudos kontrolei, kurios reikės norint palyginti modifikuotų ir įprastų tinklų galimybes gaudyti žuvį, bet būti pastebėtiems po vandeniu nardančių paukščių.

Modifikuotus tinklus Baltijos jūroje ties Lietuvos krantais žiemą išbandys dešimt skirtingų žvejų. Trys žvejai į savo žvejybos barus jūroje plauks didesniais laivais iš Klaipėdos uosto, kiti 7 žvejai naudos mažesnius laivus, kurie bus nuleidžiami į vandenį paplūdimiuose ties žvejybos barais. Tyrimo vykdymui bus pasirūpinta specialiais leidimais, kuriuos išduos Žuvininkystės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos. Žvejai turintys minėtus leidimus galės tinklus mesti bet kokiame gylyje.

Visuose projekto etapuose mums padeda Žuvininkystės tarnybos Žvejybos Baltijos jūroje reguliavimo skyrius. Vykdomi darbai jau buvo pristatyti Priekrantės verslinės ir rekreacinės žuvininkystės asociacijos susirinkime ir Žuvininkystės tarnyboje. Taip pat visi Baltijos jūroje veiklą vykdantys žvejai jau buvo informuoti apie vykdomus modifikuotų tinklų bandymus. Svarbu, kad net tiesiogiai į projekto veiklas neįtraukti žvejai gali prisidėti prie paukščių priegaudos tyrimų, informuojant apie atsitikinai sugaunamus paukščius ir įvairias sugavimo detales, tokias kaip gyliai, naudotas tinklas, vieta bei rūšis.

Šiuo metu jau baigiami visi paruošiamieji darbai ateinančios žiemos veikloms. Tikimės surinkti svarbių duomenų apie modifikuotų tinklų galimybes, kurios gali būti reikšmingos Baltijos jūroje žiemojančių paukščių populiacijų apsaugai.

Preparing for the Bird Wintering Season

Winter is approaching, and lots of sea ducks that have bred further north will gather in the Lithuanian Baltic Sea. Before the colder period sets in, many Baltic Sea gillnet fishermen are focussed on catching plaice – when colder weather arrives, fishermen will switch to catching cod as they come closer to shore, and it is in this fishery that wintering birds are at risk of bycatch.

This is the critical time for our project, when months of preparation will come to fruition. Our collaborating fishermen are lined up, we have checked and tested our data collection protocols with them, and our observer team are ready to work with them to test net panels, which we hope will reduce seabird bycatch in gillnets.

The last steps are the production of our modified gillnets with net panels attached and the finalisation of special permissions from the Fisheries Service to conduct our trials. The materials are now ready, and we hope the net maker we are working with will have all 5,600m of these modified nets completed by the end of next week. The nest will be with modification of warning panels 60cm x60xm.

Similarly, the special permissions should be secured in the next fortnight. So, by mid-October, not long before most of the wintering seaducks have arrived, our fisherman will have the chance to test them in real life – some of the first fishermen in the world to work in this sort of trial!

This winter, 10 different fishermen will test our modified nets. Three of them will test nets in the open sea on big boats departing from Klaipeda port, and the remaining 7 will be departing from different areas of the coast with smaller vessels. In addition, the Fisheries Service is offering to help obtain further bird bycatch data from fisherman  not directly involved in our project. This will be supported by our recent engagement with gillnet fishermen at the Costal Fisheries Association annual meeting, where we were able to highlight the bird bycatch issue and encourage fishermen to provide us with records of bycaught birds. Although these ad-hoc reports from fishermen will not form the core basis of our data collection, they will help us build an overall picture of seaduck bycatch in Lithuania.

Jūrinių paukščių priegaudos mastai Lietuvos Baltijos jūroje

Atėjus vasarai dauguma nardančių ančių iš Lietuvos pajūrio pasitraukė į savo perėjimo vietas į Sibirą Šiaurės Rusijoje. Bet perėjimo sezonas yra tik trumpas periodas jūrinių paukščių gyvenime tarpsnyje, perėjimo vietose paukščiai praleidžia tik 4-5 mėnesius metų eigoje, o likusį laiką paukščiai būna žiemojimo vietose. Praėjusią žiemą klimatas Baltijos jūroje buvo ypatingai šiltas ir didelė dalis žiemojančių jūrinių ančių pasiliko žiemoti šiauriniuose Baltijos jūros regiono vietose, todėl paukščių skaičius Lietuvoje nebuvo didelis. „Vykdant žiemojančių paukščių apskaitas Baltijos jūroje ties Kuršių nerija, buvo suskaičiuota apie 3500 nykstančių nuodėgulių“ – sako projekto biologas Vytautas Eigirdas. Įprastinėmis žiemomis Lietuvos pajūryje žiemoja virš 5000 nuodėgulių.

Ši žiema buvo pirmoji kai po ilgos pertraukos buvo vėl vertinami jūrinių paukščių priegaudos mastai. Projekto vykdytojams bendradarbiaujant su vietos priekrantės žvejais buvo surinkti duomenys apie tinkluose atsitiktinai įsipainiojusios ir žuvusius paukščius. Projekto biologas Tomas Pocius teigia, kad 2014/2015 m žiemą iš 10 pajūrio žvejų buvo gauta informacijos apie 53 jūrinių paukščių sugavimą. Didžiausią žuvusių paukščių dalį sudarė nuodėgulės (Melanitta fusca) ir ledinės antys (Clangula hyemalis), taip pat buvo sugauta keli rudakakliai narai (Gavia stellata) bei laibasnapai narūnėliai (Uria aalge) (1 pav.).

lithuanian_prelim_data

Daugiausiai nuodėgulių žvejų tinkluose žuvo įsipainiojus į menkėms skirtus tinklus pastatytus virš smėlėto dugno 12-30 metrų gylyje ties Kuršių Nerija. Nuodėgulių pagrindinis maistas žiemos mėnesiais yra dvigeldžiai moliuskai, gyvenantys smėlėtame dugne. Kaip tik tose vietose rudenį priekrantėje ties Kuršių nerija vykdoma intensyvi menkių žvejyba, naudojant 50-55 mm akies dydžio statomuosius tinklaičius. Tokio dydžio tinklai ypatingai pavojingi antims dėl galimo įsipainiojimo. Daugiausiai ledinių ančių buvo sugauta pavasarinės paukščių migracijos metu iki 4-7 m gylyje ties Palanga, kur šios antys įkliuvo į 18-22 mm akies dydžio tinklus skirtus stintų žvejybai.

Projekto metu surinkti rezultatai skyrėsi nuo prieš 10-15 metų surinktų duomenų, kai didžioji dalis iki 2/3 priegaudos būdavo ledinės antys. Tai galėjo nulemti Baltijos jūroje žiemojančių ančių ženklus gausumo sumažėjimas ir jų mitybos vietų pasikeitimas.

Žinant svarbiausias skirtingų rūšių nardančių paukščių priegaudos vietas Lietuvos Baltijos jūros pakrantėje galime taikliau pasirinkti tinkamiausias vietas išbandyti naujos modifikacijos tinklus, mažinančius paukščių priegaudą, sako projekto ornitologas ekspertas Julius Morkūnas.