Lietuva

Lithuania

Pirmieji bandomųjų žvejybų rezultatai iš Lietuvos


No Comments

Kiekvieną žiemą prie Lietuvos Baltijos jūros krantų žiemai susirenka tūkstančiai jūrinių paukščių. Neseniai vykdytų žiemojančių vandens paukščių apskaitų metu Lietuvos pajūryje buvo suregistruota virš 8 tūkstančių vandens paukščių. Deja, ne visiems iš jų pavyks sulaukti pavasario. Dalis paukščių jau įkliuvo į žvejybinius tinklus, skirtus gaudyti menkėms ir stintoms. Praėjusių metų lapkričio ir gruodžio mėnesiais, aktyvios menkių žūklės metu, žvejams atsitiktinai į tinklus įkliuvo nuodėgulių, rudakaklių narų, ledinių ir juodųjų ančių. Daugiausiai paukščių įsipainiojo ir žuvo jūroje ties Kuršių nerija dirbančių žvejų tinkluose. Per praėjusį rudenį iš dešimties žvejų, kurie bendradarbiauja su LOD siekiant sumažinti paukščių priegaudą, gauta daugiau nei 80 žuvusių paukščių.

LOD pagamino ir žvejams išbandymui davė 84 modifikuotus tinklaičius, ant kurių buvo pritvirtinti specialūs tinklų matomumą didinantys sintetinės medžiagos kvadratai. Negalutiniais duomenimis, modifikuoti tinklaičiai padėjo sumažinti paukščių priegaudą žvejybos įrankiuose iki 20 %. Tai yra mažas žingsnelis mažinant paukščių žūtis tinkluose, tačiau vis vien nuo žūties išgelbėta bent dalis žiemojančių vandens paukščių.

LOD optimizmo suteikia ir Juodkrantės žvejo Arūno Grigaičio pasisakymas: “Mes nenorime gaudyti paukščių, mūsų tikslas yra žuvys, paukščiai mums nereikalingi, jų ir gaila, ir tinklus suvelia. Žvejočiau su paukščius atbaidančiais tinklais, nes didelio skirtumo tarp modifikuotų ir įprastų tinklų žuvų laimikiui nesimato“.

Besitęsiant žiemai ir toliau renkami duomenys apie paukščių priegaudą ir apie modifikuotų tinklaičių įtaką žuvies laimikio sugavimui. Todėl tik žiemos pabaigoje galėsime tiksliau įvertinti paukščių priegaudos mastus Lietuvos pakrantėje.

Labai džiugu, kad pavyko surasti bendrą kalbą su žvejais, ypač su Priekrantės verslinės ir rekreacinės žuvininkystės asociacija. Kuomet žvejai įsigilina į paukščių priegaudos problemą ir pamato jos mastus, patys imasi siūlyti variantus ir galimybes, kaip būtų galima sumažinti paukščių žūtį. Su bendradarbiaujančiais žvejais pavyko sukurti sistemą, kuomet kiekvienas žvejas informuoja LOD apie sugautus paukščius”, sako projekto koordinatorius Julius Morkūnas.

Kitais metais LOD yra numačiusi išbandyti ir kitų paukščių atbaidymo priemonių, tvirtinamų ant žvejybinių tinklų. Kuo daugiau tinklų vizualizacijos priemonių bus išbandyta, tuo tiksliau bus galima įvertinti jų efektyvumą mažinant paukščių priegaudą. Kol kas nėra sudaryto ir patvirtinto efektyvių priemonių, kurios sumažina paukščių priegaudą statomuose tinklaičiuose, sąrašo. Dar reikia atlikti nemažai bandymų, kol būtų galima vienareikšmiškai siūlyti naudoti vieną ar kelias efektyvias priemones.

Lithuania

Siekiant sumažinti jūros paukščių žuvimą, išbandomi modifikuoti žvejybiniai tinklai


No Comments

Siekdama sumažinti jūrinių paukščių populiacijų nykimą Lietuvos ornitologų draugija kartu su Birdlife International vykdo projektą „Jūrinių paukščių priegaudos mažinimas Europoje“. Per praėjusius vasaros ir rudens sezonus intensyviai ruošiantis naujam žiemos žvejybos periodui buvo pagaminti 47 modifikuoti tinklai, skirti atbaidyti paukščius – ant kiekvieno tinklo buvo pritvirtinta nuo 10 iki 13 vienetų juodai baltų dryžuotų kvadratų, kurie padidina tinklo vizualizaciją. Tikimasi, kad nardantys paukščiai lengviau pastebės tokios modifikacijos tinklus, kas padės sumažintų jų priegaudą žvejų tinklais. Taip pat labai svarbu, kad žvejyba modifikuotais tinklais būtų efektyvi ir žuvies laimikio atžvilgiu. Šiuo metu, bandant surasti kompromisą tarp žvejų ir žiemojančių paukščių, būtina išbandyti modifikuotas žvejybos priemones ir jų efektyvumą palyginti su įprastų tinklų.

Spalio mėnesio pabaigoje jūros priekrantės žvejai jau išbandė dalį paruoštų modifikuotų tinklų. Septynios priekrantės žvejų įmonės menkių žvejybą pradėjo su modifikuotais ir įprastais tinklais, kurie šiame projekte lyginant žvejų laimikius laikomi kontroliniais tinklais. Planuojama, kad bandomoji žvejyba žiemos sezonu vyks beveik visame Lietuvos priekrantės ruože. Priekrantėje ties Kuršių nerija, kur šiuo metu jau gausiai susirinkę žiemojantys paukščiai, bandomųjų žvejybų vykdoma daugiau negu kitose vietovėse. Ir viso ties Kuršių nerija tinklus bando keturi žvejai, ties Melnrage ir Karkle – po vieną žveją, ties Palanga ir Šventąja – po 2 žvejus.

Žvejyba modifikuotais tinklais vyksta lygiai tokiu pačiu principu kaip ir įprastinė žvejyba, kurios metu dažniausiai tinklai jūroje paliekami per naktį ir kitą dieną yra ištraukiami. Tinklai statomi nuo 100 metrų iki 3 kilometrų atstumu nuo kranto, 10 – 22 metrų gyliuose. Ištraukę tinklus, žvejai suskaičiuoja žuvų laimikius atskirai iš modifikuotų ir kontrolinių tinklų. Dalis žvejų patys renka ir į specialias formas surašo žuvų sugavimų, tinklų pastatymų, atsitiktinių paukščių sugavimų duomenis. Žvejams, kurie vykdo žvejybą didesniais negu 8 metrų ilgio laivais, padeda Lietuvos ornitologų draugijos stebėtojai, kurie plaukia kartu su žvejais ir atlieka žuvų ir žiemojančių jūros paukščių apskaitas.

Lithuania

Jūrinių paukščių priegaudos mažinimui skirtas projektas pasiruošęs naujam sezonui


No Comments

Šiuo metu intensyviai ruošiamasi ateinančiam žiemos sezonui, kuomet daug nardančių vandens paukščių vėl susirinks žiemoti Lietuvos pakrantėje. Mažiausiai 5 paukščių rūšių populiacijos kiekvieną žiemą nukenčia nuo atsitiktinių įkliuvimų į žvejybinius tinklus. Minėto projekto metu ieškoma būdų, kaip sumažinti žvejybiniuose tinkluose žūstančių paukščių skaičių pirmiausiai mūsų šalies priekrantėje, o vėliau pritaikant ir kitų šalių jūriniams vandenims.

Ankstyvą rudenį priekrantės žvejai Baltijos jūroje intensyviai gaudo plekšnes ir laukia šaltesnių orų, kuomet prasidės intensyvesnė menkių žvejyba. Kuršių nerijos žvejai tinklus meta ne tik Baltijos jūroje, bet ir Kuršių mariose. Vėliau rudenį bei žiemą suintensyvės ir žvejyba, ir atsitiktinė paukščių priegauda. Kadangi jos sumažinimu suinteresuoti ne tik ornitologai, gamtos apsaugos organizacijos, bet ir pakrantės žvejai bei juos koordinuojančios tarnybos, todėl ateinančiam paukščių žiemojimo sezonui yra ruošiamasi įtraukiant visas puses.

Praėjusiais metais projekto metu jau buvo išbandyta modifikuotų tinklų partija su padidinto matomumo dalimi viršuje, sudarytas duomenų rinkimo protokolas. Ateinančiai žiemai jau yra sukomplektuota didesnė žvejų ir tyrėjų komanda, kuri bandys naujos modifikacijos tinklus. Nuspręsta bandyti kita tinklų modifikacija, viduryje tinklo pritvirtinant medžiaginius kvadratus su juodos ir baltos spalvos medžiaginėmis juostomis.

SquereSvarbus pasiruošimo etapas yra modifikuotų žvejybinių tinklų, skirtų menkių žvejybai, gamyba. Išsirinkę jau anksčiau aprašytas tinklų modifikacijas, užsakėme jų gamybą Latvijoje. Šiuo metu gamintojas jau yra įpusėjęs tinklų ir specialių paukščių atbaidymo priemonių siuvimą. Ateinančiam žiemos sezonui yra numatyta pasiūti 5600 m menkių žvejybai skirtų tinklų; dar tiek pat savo turimų nemodifikuotų tinklų žvejai naudos kontrolei, kurios reikės norint palyginti modifikuotų ir įprastų tinklų galimybes gaudyti žuvį, bet būti pastebėtiems po vandeniu nardančių paukščių.

Modifikuotus tinklus Baltijos jūroje ties Lietuvos krantais žiemą išbandys dešimt skirtingų žvejų. Trys žvejai į savo žvejybos barus jūroje plauks didesniais laivais iš Klaipėdos uosto, kiti 7 žvejai naudos mažesnius laivus, kurie bus nuleidžiami į vandenį paplūdimiuose ties žvejybos barais. Tyrimo vykdymui bus pasirūpinta specialiais leidimais, kuriuos išduos Žuvininkystės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos. Žvejai turintys minėtus leidimus galės tinklus mesti bet kokiame gylyje.

Visuose projekto etapuose mums padeda Žuvininkystės tarnybos Žvejybos Baltijos jūroje reguliavimo skyrius. Vykdomi darbai jau buvo pristatyti Priekrantės verslinės ir rekreacinės žuvininkystės asociacijos susirinkime ir Žuvininkystės tarnyboje. Taip pat visi Baltijos jūroje veiklą vykdantys žvejai jau buvo informuoti apie vykdomus modifikuotų tinklų bandymus. Svarbu, kad net tiesiogiai į projekto veiklas neįtraukti žvejai gali prisidėti prie paukščių priegaudos tyrimų, informuojant apie atsitikinai sugaunamus paukščius ir įvairias sugavimo detales, tokias kaip gyliai, naudotas tinklas, vieta bei rūšis.

Šiuo metu jau baigiami visi paruošiamieji darbai ateinančios žiemos veikloms. Tikimės surinkti svarbių duomenų apie modifikuotų tinklų galimybes, kurios gali būti reikšmingos Baltijos jūroje žiemojančių paukščių populiacijų apsaugai.

IMG_5055 IMG_5063 IMG_5065 IMG_5072 IMG_5073

Lithuania

Jūrinių paukščių priegaudos mastai Lietuvos Baltijos jūroje


No Comments

Atėjus vasarai dauguma nardančių ančių iš Lietuvos pajūrio pasitraukė į savo perėjimo vietas į Sibirą Šiaurės Rusijoje. Bet perėjimo sezonas yra tik trumpas periodas jūrinių paukščių gyvenime tarpsnyje, perėjimo vietose paukščiai praleidžia tik 4-5 mėnesius metų eigoje, o likusį laiką paukščiai būna žiemojimo vietose. Praėjusią žiemą klimatas Baltijos jūroje buvo ypatingai šiltas ir didelė dalis žiemojančių jūrinių ančių pasiliko žiemoti šiauriniuose Baltijos jūros regiono vietose, todėl paukščių skaičius Lietuvoje nebuvo didelis. „Vykdant žiemojančių paukščių apskaitas Baltijos jūroje ties Kuršių nerija, buvo suskaičiuota apie 3500 nykstančių nuodėgulių“ – sako projekto biologas Vytautas Eigirdas. Įprastinėmis žiemomis Lietuvos pajūryje žiemoja virš 5000 nuodėgulių.

Ši žiema buvo pirmoji kai po ilgos pertraukos buvo vėl vertinami jūrinių paukščių priegaudos mastai. Projekto vykdytojams bendradarbiaujant su vietos priekrantės žvejais buvo surinkti duomenys apie tinkluose atsitiktinai įsipainiojusios ir žuvusius paukščius. Projekto biologas Tomas Pocius teigia, kad 2014/2015 m žiemą iš 10 pajūrio žvejų buvo gauta informacijos apie 53 jūrinių paukščių sugavimą. Didžiausią žuvusių paukščių dalį sudarė nuodėgulės (Melanitta fusca) ir ledinės antys (Clangula hyemalis), taip pat buvo sugauta keli rudakakliai narai (Gavia stellata) bei laibasnapai narūnėliai (Uria aalge) (1 pav.).

lithuanian_prelim_data

 

 

 

 

 

 

Daugiausiai nuodėgulių žvejų tinkluose žuvo įsipainiojus į menkėms skirtus tinklus pastatytus virš smėlėto dugno 12-30 metrų gylyje ties Kuršių Nerija. Nuodėgulių pagrindinis maistas žiemos mėnesiais yra dvigeldžiai moliuskai, gyvenantys smėlėtame dugne. Kaip tik tose vietose rudenį priekrantėje ties Kuršių nerija vykdoma intensyvi menkių žvejyba, naudojant 50-55 mm akies dydžio statomuosius tinklaičius. Tokio dydžio tinklai ypatingai pavojingi antims dėl galimo įsipainiojimo. Daugiausiai ledinių ančių buvo sugauta pavasarinės paukščių migracijos metu iki 4-7 m gylyje ties Palanga, kur šios antys įkliuvo į 18-22 mm akies dydžio tinklus skirtus stintų žvejybai.

Projekto metu surinkti rezultatai skyrėsi nuo prieš 10-15 metų surinktų duomenų, kai didžioji dalis iki 2/3 priegaudos būdavo ledinės antys. Tai galėjo nulemti Baltijos jūroje žiemojančių ančių ženklus gausumo sumažėjimas ir jų mitybos vietų pasikeitimas.

Žinant svarbiausias skirtingų rūšių nardančių paukščių priegaudos vietas Lietuvos Baltijos jūros pakrantėje galime taikliau pasirinkti tinkamiausias vietas išbandyti naujos modifikacijos tinklus, mažinančius paukščių priegaudą, sako projekto ornitologas ekspertas Julius Morkūnas.

 

Lithuania

Lauko darbai rudens ir žiemos sezonais


1 Comment

[Available in English]Europe_Lithuania_Colour

 

Lietuvos ornitologų draugija kartu su Birdlife International organizacija vykdo paukščių priegaudos statomais tinklaičiais sumažinimui skirtą projektą. Pagrindinis projekto tikslas yra surasti naujų žvejybos būdų, kurie reikšmingai nekenktų žiemojantiems paukščiams nesumažinat žvejybos apimčių.

(more…)