Pirmieji bandomųjų žvejybų rezultatai iš Lietuvos

Kiekvieną žiemą prie Lietuvos Baltijos jūros krantų žiemai susirenka tūkstančiai jūrinių paukščių. Neseniai vykdytų žiemojančių vandens paukščių apskaitų metu Lietuvos pajūryje buvo suregistruota virš 8 tūkstančių vandens paukščių. Deja, ne visiems iš jų pavyks sulaukti pavasario. Dalis paukščių jau įkliuvo į žvejybinius tinklus, skirtus gaudyti menkėms ir stintoms. Praėjusių metų lapkričio ir gruodžio mėnesiais, aktyvios menkių žūklės metu, žvejams atsitiktinai į tinklus įkliuvo nuodėgulių, rudakaklių narų, ledinių ir juodųjų ančių. Daugiausiai paukščių įsipainiojo ir žuvo jūroje ties Kuršių nerija dirbančių žvejų tinkluose. Per praėjusį rudenį iš dešimties žvejų, kurie bendradarbiauja su LOD siekiant sumažinti paukščių priegaudą, gauta daugiau nei 80 žuvusių paukščių.

LOD pagamino ir žvejams išbandymui davė 84 modifikuotus tinklaičius, ant kurių buvo pritvirtinti specialūs tinklų matomumą didinantys sintetinės medžiagos kvadratai. Negalutiniais duomenimis, modifikuoti tinklaičiai padėjo sumažinti paukščių priegaudą žvejybos įrankiuose iki 20 %. Tai yra mažas žingsnelis mažinant paukščių žūtis tinkluose, tačiau vis vien nuo žūties išgelbėta bent dalis žiemojančių vandens paukščių.

LOD optimizmo suteikia ir Juodkrantės žvejo Arūno Grigaičio pasisakymas: “Mes nenorime gaudyti paukščių, mūsų tikslas yra žuvys, paukščiai mums nereikalingi, jų ir gaila, ir tinklus suvelia. Žvejočiau su paukščius atbaidančiais tinklais, nes didelio skirtumo tarp modifikuotų ir įprastų tinklų žuvų laimikiui nesimato“.

Besitęsiant žiemai ir toliau renkami duomenys apie paukščių priegaudą ir apie modifikuotų tinklaičių įtaką žuvies laimikio sugavimui. Todėl tik žiemos pabaigoje galėsime tiksliau įvertinti paukščių priegaudos mastus Lietuvos pakrantėje.

Labai džiugu, kad pavyko surasti bendrą kalbą su žvejais, ypač su Priekrantės verslinės ir rekreacinės žuvininkystės asociacija. Kuomet žvejai įsigilina į paukščių priegaudos problemą ir pamato jos mastus, patys imasi siūlyti variantus ir galimybes, kaip būtų galima sumažinti paukščių žūtį. Su bendradarbiaujančiais žvejais pavyko sukurti sistemą, kuomet kiekvienas žvejas informuoja LOD apie sugautus paukščius”, sako projekto koordinatorius Julius Morkūnas.

Kitais metais LOD yra numačiusi išbandyti ir kitų paukščių atbaidymo priemonių, tvirtinamų ant žvejybinių tinklų. Kuo daugiau tinklų vizualizacijos priemonių bus išbandyta, tuo tiksliau bus galima įvertinti jų efektyvumą mažinant paukščių priegaudą. Kol kas nėra sudaryto ir patvirtinto efektyvių priemonių, kurios sumažina paukščių priegaudą statomuose tinklaičiuose, sąrašo. Dar reikia atlikti nemažai bandymų, kol būtų galima vienareikšmiškai siūlyti naudoti vieną ar kelias efektyvias priemones.

aIMG_6322_j_morkuno_foto
aIMG_6349_Nuodegule_J_Morkuno_foto
PAGRINDINE-FOTO-nuodegules J_Morkuno_foto
aIMG_9563_Nuodegules ir pastatyti_zveju tinklai_J_Morkuno_foto
abIMG_6334-nuodegule_J_morkuno_foto
abIMG_6355-rudakaklis naras_j_morkuno_foto

Jūrinių paukščių priegaudos mastai Lietuvos Baltijos jūroje

Atėjus vasarai dauguma nardančių ančių iš Lietuvos pajūrio pasitraukė į savo perėjimo vietas į Sibirą Šiaurės Rusijoje. Bet perėjimo sezonas yra tik trumpas periodas jūrinių paukščių gyvenime tarpsnyje, perėjimo vietose paukščiai praleidžia tik 4-5 mėnesius metų eigoje, o likusį laiką paukščiai būna žiemojimo vietose. Praėjusią žiemą klimatas Baltijos jūroje buvo ypatingai šiltas ir didelė dalis žiemojančių jūrinių ančių pasiliko žiemoti šiauriniuose Baltijos jūros regiono vietose, todėl paukščių skaičius Lietuvoje nebuvo didelis. „Vykdant žiemojančių paukščių apskaitas Baltijos jūroje ties Kuršių nerija, buvo suskaičiuota apie 3500 nykstančių nuodėgulių“ – sako projekto biologas Vytautas Eigirdas. Įprastinėmis žiemomis Lietuvos pajūryje žiemoja virš 5000 nuodėgulių.

Ši žiema buvo pirmoji kai po ilgos pertraukos buvo vėl vertinami jūrinių paukščių priegaudos mastai. Projekto vykdytojams bendradarbiaujant su vietos priekrantės žvejais buvo surinkti duomenys apie tinkluose atsitiktinai įsipainiojusios ir žuvusius paukščius. Projekto biologas Tomas Pocius teigia, kad 2014/2015 m žiemą iš 10 pajūrio žvejų buvo gauta informacijos apie 53 jūrinių paukščių sugavimą. Didžiausią žuvusių paukščių dalį sudarė nuodėgulės (Melanitta fusca) ir ledinės antys (Clangula hyemalis), taip pat buvo sugauta keli rudakakliai narai (Gavia stellata) bei laibasnapai narūnėliai (Uria aalge) (1 pav.).

lithuanian_prelim_data

Daugiausiai nuodėgulių žvejų tinkluose žuvo įsipainiojus į menkėms skirtus tinklus pastatytus virš smėlėto dugno 12-30 metrų gylyje ties Kuršių Nerija. Nuodėgulių pagrindinis maistas žiemos mėnesiais yra dvigeldžiai moliuskai, gyvenantys smėlėtame dugne. Kaip tik tose vietose rudenį priekrantėje ties Kuršių nerija vykdoma intensyvi menkių žvejyba, naudojant 50-55 mm akies dydžio statomuosius tinklaičius. Tokio dydžio tinklai ypatingai pavojingi antims dėl galimo įsipainiojimo. Daugiausiai ledinių ančių buvo sugauta pavasarinės paukščių migracijos metu iki 4-7 m gylyje ties Palanga, kur šios antys įkliuvo į 18-22 mm akies dydžio tinklus skirtus stintų žvejybai.

Projekto metu surinkti rezultatai skyrėsi nuo prieš 10-15 metų surinktų duomenų, kai didžioji dalis iki 2/3 priegaudos būdavo ledinės antys. Tai galėjo nulemti Baltijos jūroje žiemojančių ančių ženklus gausumo sumažėjimas ir jų mitybos vietų pasikeitimas.

Žinant svarbiausias skirtingų rūšių nardančių paukščių priegaudos vietas Lietuvos Baltijos jūros pakrantėje galime taikliau pasirinkti tinkamiausias vietas išbandyti naujos modifikacijos tinklus, mažinančius paukščių priegaudą, sako projekto ornitologas ekspertas Julius Morkūnas.

Lauko darbai rudens ir žiemos sezonais

Europe_Lithuania_Colour

[Available in English]

Lietuvos ornitologų draugija kartu su Birdlife International organizacija vykdo paukščių priegaudos statomais tinklaičiais sumažinimui skirtą projektą. Pagrindinis projekto tikslas yra surasti naujų žvejybos būdų, kurie reikšmingai nekenktų žiemojantiems paukščiams nesumažinat žvejybos apimčių.

Šį rudenį ir žiemą bendradarbiaudami su pajūrio žvejais išbandėme modifikuotus žvejybinius tinklus, kurie gali sumažinti paukščių priegaudą. Vietoj įprastinių menkių žvejybai naudotų žvejybinių tinklų buvo pasiūti specialūs tinklai, kurių viršutinė dalis buvo nailoninė, todėl nardantys jūriniai paukščiai jį pastebi greičiau.

Projekto veiklas Lietuvoje įgyvendina trys paukščių stebėtojai-specialistai, kurie šį rudenį turėjo patobulinti savo žinias ne tik jūrinių paukščių klausimais, bet išmokti įvairių jūrinės žvejybos ypatumų. Rinkdami duomenis apie naujųjų tinklų efektyvumą, jie kartu su žvejais plaukdavo į jūrą ir vertindavo laimikius. Modifikuotais ir įprastiniais tinklais sugautos žuvys buvo identifikuotos, pasvertos ir išmatuotos, siekiant palyginti žuvų sugavimo kiekį skirtingais tinklais. Taip pat buvo renkama informacija apie atsitiktinai sugautus jūrinius paukščius.

Lietuvos Baltijos jūros pakrantėje intensyvi menkių žvejyba vykdoma rudens sezonu. Daugelis priekrantės žvejų specializuojasi menkių žvejyboje, todėl daug stebėjimų buvo atlikta būtent rudenį. Menkių žvejyba nėra tokia intensyvi žiemos sezonu, nes padažnėjusios audros neleidžia išplaukti žvejoti, be to, esant minusinei temperatūrai menkių tinklų traukimui naudojamą įrangą naudoti sudėtinga, o tinklai greitai pasidengia ledu. Žiemos metu daugelis žvejų renkasi kitų tuo metu ypač populiarių Lietuvoje žuvų – stintų žvejybą.

Daugiau informacijos apie mūsų lauko darbus pateiksime sekančiuose dienoraščio skiltyse.